Viena niūriausių aplankytų vietų. Po tokiu nuosprendžiu Vilko guoliui Lenkijoje pasirašėme iš karto. Iš karto ir patarimas: lankytis toje nejaukioje vietovėje reikia vėlyvą rudenį arba žiemą, kai medžiai be lapų. Nors jie aplink susprogdintus bunkerius dabar apkirsti, vis tiek betono griuvėsiai geriausiai atsidengia vėlyvu metų laiku.
Daugelis Vilko guolio pavadinimą sieja su vietove – esą tuose miškuose tikrai pilna vilkų ir visokių gyvatynų, tačiau pamiršta, kad Vilkas – partinis Adolfo Hitlerio slapyvardis. To paties, kuris Vilko guolyje praleido ne vieną dieną, čia buvo pasikėsinta į jo gyvybę.
Nors A.Hitleris – neigiamas istorijos herojus, vaikščiojant tarp betono luitų susimąstai, kad dar gana neseniai čia skambėjo jo isteriškas balsas. Ir ne tik jo. Vilko guolyje ne kartą lankėsi Italijos diktatorius Benito Mussolini, Rumunijos, Italijos, Slovakijos, Bulgarijos vadai.
Ilgais istorijos ekskursais nevarginsime, apie Vilko guolį galima daug prisiskaityti, nors patys lenkai šio objekto pernelyg nereklamuoja. Bet teisybei reikia pasakyti, kad Gerložo miškuose pasislėpusį Vilko guolį nesunkiai suranda vokiečiai. Jie čia mėgsta apsilankyti, tai išduoda ir ištuštintos bei bunkeriuose paliktos vokiško alaus skardinės. Už vadą?
Kas įspūdis būtų stipresnis, nakvoti galima šalia esančiame viešbutyje, įsikūrusiame buvusiame vokiečių karininkų bendrabutyje. Išeiti pasivaikščioti aplink bunkerius ankstyvą rytą, kai juos dar supa ūkanos.
Vaizdą kiek gadina geltoni įspėjamieji užrašai, kad vaikščioti, o juo labiau laipioti po bunkerius pavojinga, tačiau jų niekas nepaiso. Nejaugi nenusifotografuosi tarp storų armatūros strypų gyvatyno?
Sunku patikėti, bet faktas: septynių bunkerių sienų storis 8 metrų, o perdangų – 10 metrų. Kiti bunkeriai perdangų storiu taip pat nesiskundė – 2-3 metrai. Bet 1945 metų sausio 24 dieną Vilko susprogdino patys vokiečiai, tam panaudodami apie 8-10 tonų trotilo.
Iš kur atsirado toks kieks sprogmenų, lieka mįslė, nes tam iš anksto paruoštų patalpų Vilko guolyje nebuvo, netiesa ir tai, kad sprogmenys bunkeriuose atsirado jau statybų metu. Pasakojama, kad sprogdinant bunkerius suskilinėjo ledas aplinkiniuose ežeruose. Toks Vilko guolio, Vokietijai kainavusio 36 mln. markių, galas.
