Keistuoliai tie alsėdiškiai. Vieną rugpjūčio savaitgalį sugalvojo štai tokį renginį — susėsti pakelėje. Taip ir pasisėdėjo – kas įprastose kėdėse, kas iš namų atitemptuose foteliuose, kas hamakuose suposi, o kas ant statinės ar baikerio motociklo užsirioglino.
Močiutės mezgė, anūkėliai vasarinius obuolius čiaumojo, vyrai apie derlių žemaitiškai rokavosi. Visiems buvo linksma, visi žinojo, kad jie – iš Alsėdžių. Taip Plungės rajono miestelio gyventojai prisiminė Alsėdžių pavadinimo kilmę. Mat pasakojama, kad jis kilęs iš žemaitiškų žodžių „Al siedu“.
Bet dabar ne apie Alsėdžius. Jie – už puspenkto kilometro. O šį kartą sustojome prie žiedinės sankryžos, kur taip pat vienintelė tokia Lietuvoje. Tai – Vilkų žiedas.
Naktį važiuojant pro jį iš Salantų į Alsėdžius ar Mažeikių link Tauragės keliautojams gali būti nejauku, kai automobilių žibintai apšviečia lyg ir vilkų siluetus žybsinčiomis akimis. Tik vietiniai žino, kad vilkai netikri, o jų akys – iš atšvaitų.
Visokių tų medinių vilkų yra žiede – kaukiančių, pasiruošusių šuoliui, tykančių aukos. Nebijokite jų, keliaukite drąsiai. O Telšių kelininkus, įrengusius tokią sankryžą, reikia pagirti už išmonę. Kartu medinės vilkų skulptūros primena laikus, kai pro čia keliaujančius žmones iš tiesų puldinėdavo laukiniai žvėrys. Sako, net ir grafus Oginskius šiose vietovėse vilkai gąsdino.
Deja, ši sankryža išskirtinė ir tuo, kad 2006-aisiais joje tragiškos avarijos metu žuvo net šeši žmonės.
Šešis vilkus sankryžoje išdrožė vienas liaudies menininkas, kuris panoro likti nežinomas, o medienos kelininkai jam parūpino valydami pakeles.
Šalia skulptūrų atsirado ir vežimas. Jį tempė arklys, kurį sudraskė vilkai.
Bevažinėjant po Lietuvą įvairių sankryžų pamatysi: ties Kuršėnais žiedą puošia didžiulis ąsotis, prieš Radviliškį pasitinka kelininkų volas, o ties Joniškiu – karvės. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos valstybėse rasi visokių keistenybių, priverčiančių keliautojus plačiau atmerkti akis, praskaidrinančių keliones.