Pubas „For sale“ Budapešte, kurį aplankėme prieš pat Naujuosius, — ta vieta, kur užsuka apie keliones rašantys autoriai. Neseniai jį minėjo ir lietuvis Orijus Gasanovas, teko skaityti ir užsieniečių atsiliepimų. Jokiu būdu nesukame pramintais takais. Tiesiog buvo įdomu pamatyti vietą, kuria žavisi keliautojai.
Būna ir geriau (apie geriau pasakosime vėliau). Toks mūsų įvertinimas. Aišku, interjeras stebinantis: lubos, sienos ir viskas, kur galima prikabinti popieriaus lapelį, jais ir apklijuota. Tai – lankytojų žinutės, užrašai, skelbimai. Skamba bliuzas, vakarais – gyva muzika.
Ant kiekvieno stalo – žemės riešutų dubuo. Gliaudyk nemokamai. Bet ne tai svarbiausia. Visus lukštus reikia nubraukti ant žemės. Tik tai ne naujiena. Panašus baras yra Nyderlanduose. Kuris iš jų pasiskolino sumanymą – klausimas.
Nors tai pats Budapešto centras, pube maisto kainos atrodo aukštokos. Guliašo dubenyje atrodo daug, bet mokėti 15 eurų? Todėl daugelis ateina tik pasidairyti į interjerą ir užsisako kavos, kurios puodelis 2,5 euro ir tai taip pat nepigu.
Padavėjai jau seniai žino lankytojų įpročius ir skvarbiu žvilgsniu kaip rentgeno spinduliais peršviečia kiekvieno atvykėlio piniginę. Atsisėsti kur patinka nepavyks, kiekvienas svečias atvedamas prie stalo. Kas kavos, sodinamas prastesnėje vietoje, iš kurio galima tikėtis daugiau
uždarbio – prie lango.
Tokia lepius europiečius gluminanti tvarka vietiniams vengrams – nė motais. Kompanija prie gretimo stalo, užsisakiusi po puodelį kavos ar arbatos, baigė tuštinti nemažą nemokamą riešutų dubenį, neužmiršdama po kelis kartus apsilankyti tualete, net ir varstoma piktokų padavėjų
žvilgsnių. Ar pubo darbuotojai pasiūlė svečiams užeigoje apsilankyti kitą kartą, nespėjome pamatyti, nes teko išeiti, o vengrai pube jautėsi kaip namuose ir niekur neskubėjo.
