Tai kaip čia, Fiodorai Dostojevski? Sakei, kad grožis išgelbės pasaulį, bet jeigu grožis atsiranda iš negražaus? O gal grožio ir meno keliai niekada nesusitinka?
Gdansko dailės akademijos sienos girdėjo dar ne tokių svarstymų. Ir matė jos daug. Kas vyksta už jų ne kiekvienam lemta pamatyti, bet va ėmė eiliniams mirtingiesiems ir pavyko prasmukti į menininkų kalvę.
Tiesiog nusišypsojo laimė pamatyti erdves, kuriose gimsta menas, vaizduotę, ranką lavina būsimieji talentai ir tie, kurie bus žargonu vadinami biezdariais.
Apie meno ir netvarkos ryšį būsimųjų tapytojų studijose nereikia net galvoti. Netvarka čia tvyro visur.
Tad imi galvoti, kad prirūgusių puodelių skaičius liudija menininko talentą, kad neplauti teptukai, dailės medžiagų ir popierių priverstos pastalės simbolizuoja būsimą tapytojo šlovę.
Čia pat dailės studentai geria, valgo ir miega. Gyvena mene prieš peržiūras, diplominių darbų gynimus. Vis dėlto įžengęs į studijas gali atpažinti – čia meno pradmenų semiasi studentės, o čia studentai. Moterys yra moterys: net ir į netvarką jos sugeba įlieti jaukumo.
Kiekvienas fotografas varvintų seilę prie menininkų kalvės Gdanske, kad į ją patektų. Ką gi, pavydėkite. Beje, jau dešimtmetį Lenkijos uostamiesčio dailės akademija bendradarbiauja su Vilniaus dailės akademija, rengia bendras parodas. Tad kai ką, kas sukurta šiose erdvėse, galima kartkartėmis pamatyti ir Vilniuje.
Gdansko dailės akademija, veikianti daugiau nei pusę amžiaus, laikoma viena stipriausių Lenkijoje. Jos auklėtinių kūriniai pasižymi tvirtais klasikinio meno pagrindais ir šiuolaikišku požiūriu – yra atviri eksperimentams ir netikėtiems sprendimams.
O gal ta netvarka studentams ir skiepijama neribota kūrybos laisvė? F.Dostojevski, kaip ten yra?
