Apie Kretos sostinės Herakliono grafičius užuominų galima rasti, bet iš jų nuspręstum, kad mieste yra keli meniški piešiniai. Iš tiesų ne taip. Įbridęs į siauras gatveles gatvės meno gerbėjas neteks žado.
Kur pasisuksi, ten meno kūrinys, ten netikėčiausios idėjos įkūnijimas. Tiesiog siauros gatvelės su tais piešiniais yra tarsi meno kūrinys. Taip, matyti, kad kai kuriuos grafičius piešė dar gerai neišlavėjusi ranka, bet spalvų gausa ir jų netikėti deriniai, nuoširdumas išties paperka. O ir sumanymų įvairovė neleis žiovauti..
Bet gana menotyrinių diskursų. Prisėdi šeimos kavinėje, tau atneša stiprios graikiškos kavos, o prieš tave grafitis, vaizduojantis to rajono buvusius gyventojus. Teisingai pastebėjo vienas tinklaraštininkas: Heraklione nereikia akmeninių atminimo lentų. Pas mus jomis mėgsta apkabinėti namus. Tiesiog žvelgi į čia gyvenusių žmonių veidus, gali pasiskaityti jų biografijas.
Kavinėje burkuoja barmenas ir jį aplankiusi panelė. Tai kasdienis ritualas užsukti pabendrauti. Tokių Kretoje daug. Gal dėl to ir grafičiai tokie spalvingi, kad žmonės kalbasi, bendrauja, neužsidarę savyje, nors šiuo metu siaučia tas nelemtas virusas? Taigi ir piešėjui kuriant meną ant sienos nelenda iš dūšios pilkuma ir „depresucha“?
Grafičius Heraklione kuria patys gyventojai. Teko matyti tokį piešėją, besidarbuojantį ant gretimo namo sienos. Jo kūrybą vertino kaimynas, sėdintis ant šaligatvio krašto, tad vyrukui su dažų balionėliu reikėjo itin pasistengti. Po kiekvieno štricho jis atsitraukdavo, įvertindavo savo „potėpį“.
Taip gimė naujas kūrinys. Atėjus kitą dieną įvertinti rezultato, teko pripažinti, kad buvo ir įspūdingesnių piešinių. Gal pasiplepėjimas su kaimynu pakišo koją.
Beisižavint Herakliono grafičiais, neįmanomna pastebėti ir vadinamųjų tagų. Tik jeigu pas mus jų tiek, kad atrodytų, jog čia ne terliotojas, o kiekvienas prabėgantis šunelis būtų pakėlęs koją, tai Heraklione tikras gatvės menas, o ne terlionės ima viršų.
Dėl to jau yra skundęsis ir Herakliono meras Vasilis Lambrinosas. Juk tagais buvo išterliotas net merijos pastatas. Tačiau Kretos sostinės vadovas „atsifutbolino“ kaip tikras valdininkas: tai esą ne miesto, o paveldosaugininkų problema. Jeigu Herakliono valdžia norėtų tagus nuvalyti, turėtų gauti paveldo sargų leidimą. Mat dauguma išterliotų pastatų yra saugomi valstybės. Štai čia jau tikrai artimas mums požiūris.
