Eini, eini ir staiga tau – še dovanėlė. Tokia „razinka“ kai visai nesitiki. Taip nutiko savaitgalį, bevaikščiojant Baltijos pajūriu, tarp Smiltynės ir Juodkrantės.
Žiema jau traukėsi, įspūdingų ledo lyčių sąvartų ant kranto nebuvo, nors nuotraukos iš kaimyninės Rusijos liudijo ką kita. Na, nėra, ką jau čia padarysi. Džiaukimės saule, kas valandą šylančiu oru.
Tolumoje kopose pasirodo statinys, šalia jo – kažkokie stulpai. Iš tolo anksčiau jau matyta, bet nesukėlė smalsumo. Atrodė kaip kokios antenos.
Bet ne. Priėjus paaiškėja, kad tai vėjo malūnai. Visi besisukantys, vienas už kitą įdomesni. Keista, kad smarkūs vėjai jų nenudraskė, nenuvertė. Tik vieną paguldė. Tačiau kiti septyniolika išlaikė audras ir dar išlaikys ne vieną.
Vėjo malūnų parkas. Tiksliau – Vėjo parkas. Taip šią vietą pavadino nežinomi jos įkūrėjai. Atsirado ji ne taip seniai – prieš porą metų. Tikrai jiems teko pavargti, kad į kopas giliai įkastų aukštus stiebus, kurių viršūnėse sukasi malūnai.
Ir tai dar ne viskas. Šalia malūnų – tikrų tikriausias bungalas. Nelimpa jam lietuviškas žodis „namas“, „pašiūrė“, o tarptautinio kalbininkai nedraudžia vartoti. Toks hipsteriškas. Pilnas keisčiausių dalykų.
Keleivis čia ras vietos atsipūsti. Smalsuolis – kur akis paganyti. Parko kūrėjų fantazija beribė. Ne tik fantazija. Kiek alaus reikėjo išgerti ir dangtelių surinkti, kad iš jų pagamintum užuolaidėles! Beje, kiekvieno atvykėlio kūryba čia laukiama, kiekvienas gali prisidėti prie šių namų kūrimo.
Lentynėlėse sukrauti stalo įrankiai, taurės, vienkartinės stiklinės ir net tualetinis popierius. Vėjas plaiksto nuo praėjusių metų likusį rankšluostį.
Pasimatavome damos skrybėlaitę su raudonais pūkais ir kapitono kepurę, pasivaipėme ir pasifotografavome. Tegul šios nuotraukos liks mums. Kaip visi atvykėliai įsiamžinome. Gali rašyti ant lentinių sienų. Jeigu patinka – į svečių knygą, kurioje turbūt daugiausia žodžių „ačiū“ šios vietos kūrėjams.
Kažkas čia buvo užsukęs švęsdamas 55-ąjį gimtadienį ir keliaudamas 55 kilometrus. Kažkas net iš Kipro buvo užklydęs.
Kažkas užsidegė žvakutes ir kėlė vyno taures. Kažkas šiaip susirado užuovėją ir žvelgė į Baltijos bangas.
Ilgai nesinori palikti Vėjo parko, nes čia tokia gera hipsteriška dvasia, kurią vis papildo visi ateinantieji.