Įprasta pradėti nuo paaiškinimo, savotiško manifesto. Bet šį kartą paaiškinimo nebus. Grybaulia — ne tas kraštas, kurį verta aplankyti rudenį dygstant grybams. Grybauti yra daug geresnių vietų. Atgyjant gamtai pavasarį pelkės ir apleisti tvenkiniai varo liūdnumą. Vasarą ten knibžda šliužai, o žiemą – apskritai chmūra.
Čia jau reikės paaiškinimo. Chmūras arba tiesiog chmūrlo — nemielas, atgrasus, sakantis: „Eikit von.”
Grybaulios pavadinimas svetainei šovė į galvą tikrai ne klaidžiojant po šabakštynus, kuriuose sutikti žmogų — didžiulis netikėtumas. Tada paprastai negalvoji, smegeninė įjungta laisva pavara. Jis atėjo namuose gulint lovoje ir galvojant, kaip gera ir ramu po stogu. Kaip ir po daugelio panašių pasitrankymų, apie kuriuos pasakojant normaliam piliečiui šis pasukiotų pirštą prie smilkinio.
Tad pasižvalgyti po svetainę Grybaulia.lt kviečiame tuos, kuriems ne per labiausiai rūpi istorijos įvykiai, datos, susiję su aplankytomis vietovėmis. Čia nerasite muziejų eksponatų aprašymų ar iškilių asmenybių pavardžių.
Grybaulia.lt — tai trumpi aprašymai ir nuotraukos iš bastymųsi po Lietuvą ir artimąjį užsienį, siekiant parodyti, kiek daug visko yra čia pat po nosimi. Pasakojimų apie egzotinius kraštus, Malį ir Somalį čia turbūt niekada nebus.
Mes, Ilona ir Arūnas, nesistengsime prikišamai dalyti patarimų, kur ir ką aplankyti. Tiesiog kaip per mėsmalę perleisime tai, ką pamatėme, kur pažiopsojome, visiškai nepretenduodami į objektyvumą. Patinka — važiuokite, nepatinka — užtenka vieno kompiuterio pelės spragtelėjimo pažinčiai baigti.
Vis dėlto yra vilties, kad žmonės keliauja ne tik į Trakus ar Kernavę, plaukia Ūla ar Merkiu, vaikštinėja po Rygos senamiestį. Kad yra ir tokių, kurie dūšios kampelyje turi savąją Grybaulią.