Daugelis vyresnio amžiaus žmonių prisimena dantų pastą „Pomorin“. Vieniems ši žalsvos spalvos pasta patikdavo, kiti keikdavo jos aitroką skonį.
Pomorjė – panašiai skambančio Bulgarijos kurorto pavadinimas. Beje, dantų pasta „Pomorin“ gaminama ne jame, nors aplankę miestą prie Juodosios jūros taip pat ne visi nuo jo aikčioja. Vieniems kurorte trūksta pramogų, kitiems architektūra per nyki, tretiems turizmo infrastruktūros
per mažai. Dar kitus pašiurpina vairuotojus turinčios sudrausminti mergaitės prie pėsčiųjų perėjos maketas. Kur dar pasaulyje tokią pamatysi?
Bet ne vienas, supeikęs Pomorję, nebuvo nuėjęs iki laukinio paplūdimio. Ten, kur jis kaip Kuršių nerijoje Lietuvoje dalina marias ir Baltijos jūrą.
Tik Bulgarijoje vienoje smėlio juostos pusėje – ežeras, kitoje – jūra. Geriausiu atveju Pomorjės kritikai buvo atkeliavę iki ežero, iš kurio pakrantės semia purvą. Juo nuo ausų iki kojų išsitepę baltieji tampa afroamerikiečiais ir sako, kad pasisemia sveikatos.
Dėl to niekas juokauti nesiruošia, nes Pomorjėje daugybė gydyklų, kuriose naudojamas panašus purvas. Juodas ne tik purvas ežere, bet ir smėlis prie jūros. Jo spalva taip pat ne visiems įtinka. Bet net mėgstantys prigulti ant gelsvo smėlio pritaria, kad Pomorjės paplūdimiuose, kurių smėlyje daug
geležies, dėl sveikatos verta pasivolioti. Kuo toliau nuo Pomorjės paplūdimiu – tuo mažiau žmonių, kol pagaliau pasitaiko tik taku riedantys
dviratininkai. Kuriame pasaulio kampelyje sezono metu gali mėgautis tokia ramybe?
Bangos čia aukštesnės ir ne tokios jau nepavojingos, apie ką iškilmingai praneša iš kažkur išdygęs keistas gelbėtojas. Keistas ne vien dėl to, kad neturi jokių gelbėjimo priemonių, bet ir todėl, kad apeidamas savo valdas labai jau mėgsta dairytis į nuogales.
Vienintelis objektas, dėl kurio sutaria aplankiusieji Pomorję – tai krantinė. Nes ji ilga ir ja malonu pasivaikščioti. Dar visi mini piratų laivą ir daugybę kavinių prie pat jūros kranto. Tačiau retas kuris pastebi vietos gyventojus. O jų čia yra ir nemažai, nes Pomorjė neištuštėja ir žiemą kaip kiti kurortai.
Kai poilsiautojai atvažiuoja ir išvažiuoja, vieni aikčioja iš susižavėjimo, o kiti pasako ir karčių žodžių apie Pomorję, jos gyventojai gyvena įprastą gyvenimą. Žvejys, prie krantinės atsitempęs sofą, saulei leidžiantis pradeda kasdienį ritualą. Neskubėdamas išsivynioja ilgas meškeres, išsidėsto jaukus ir prie žvejybą atsidaro alaus skardinę. Taip ir karštą vasarą, ir rudenį, kai poilsiautojų nebebus. Vyras, dviračiu atvažiavęs ant krantinės vien tam, kad kelias minutes stebėtų saulėlydį. Nufotografuoja ir skuba namo.
Daug pasaulyje saulėlydžių gerbėjų klubo narių, bet šis bulgaras kažkoks ypatingas. Vienas, nors paprastai saulės laidos ateina stebėti poromis ar net būriais. Ir atrodo, kad besileidžiančią saulę jis fotografuoja kasdien. Ir kaip nesakysi, kad Pomorjėje romantikai – net vyrai?
