Na, ką – persimetam? Ne, į jokias lenktynes nekviečiame. Tiesiog pamėginome daryti tai, kuo užsiima išdidžiai Urban Exploration (angl. miesto tyrinėjimas) savo veiklą pavadinę žmonės.
Tik kai eksploreriai landžiojo po drėgnus požemius, žavėjosi išsiraizgiusiais vamzdžiais, aikčiojo nuo apleistose gamyklose surastų darbastalių ar ant žemės besivoliojančios apipelijusios dujokaukės, pasukome ten, kur šilta ir daug spalvų.
Tiesa, besilaikydami geriausių tradicijų, neišduosime, kur yra ši apleistas vasarnamis. Tiesiog Graikijoje.
Vietiniams ir atvykėliams jis mažai rūpi, ir tai suprantama – kai šalia šilta jūra ir vaizdingas paplūdimys, ko landžioti po griuvėsius? Tik grafičių piešėjai buvo užsukę pamiklinti ranką. Ir sekėsi jiems neprastai, nors piešiniai ten, kur daug saulės ir beveik ištisus metus šilta, žiauroki.
Jau iš tolo tvora apjuostas pastatas ant jūros kranto traukia akį. Būtent tvora ir prikausto dėmesį. Mat į ją įaugusios palmės. Taigi akivaizdu, kad vasarnamis tuščias jau daug metų.
Perlipus tvorą pasitinka ant žemės besimėtantis sudžiūvęs gėlės vazonas. Tik tiek ir likę iš buvusių šeimininkų, jeigu neskaičiuosime sienų. Nėra ir stogo, nes vasarnamį kadaise mėgino ardyti, vietoj jo ketindami statyti naują. Žengiant reikia žiūrėti po kojomis, nes vasarnamio teritorijoje buvęs baseinas uždengtas jau sutręšusiomis lentomis.
Va sienos ir yra pačios įspūdingiausios. Ir ne tik dėl grafičių. Gamta, pasiglemždama statinį, nepagailėjo spalvų. Kone kiaurus metus žydi ryškiaspalvės gėlės, kibdami į sienas vijokliai jas vis labiau uždengia.
Pagarba vietos gyventojams. Žinodami, kad pastatas apleistas, jie neneša iš savo namų šiukšlių, kuriomis griuvėsiai pas mus jau seniai būtų užversti. Juo labiau kad graikai ne visada draugauja su tvarka.
Apskritai Graikijoje apleisti pastatai nekelia depresijos. Juose nepasigirsta tiesiog į smegenis kalantis vandens nuo stogo lašėjimas, nematyti pelėsio, kuris, rodos, tuoj apkibs tave, verčiančnių krūpčioti šešėlių. Šviesu ir gražu. Saulėtos nuotaikos eksploreriams.
