Šio maršruto nerasite nė viename turistams skirtame leidinyje ar interneto svetainėje. Tiesa, toks ir maršrutas – klaidžiojimas brolių latvių miškais ir šunkeliais.Tiesa, buvo magistralė Daugpilis-Kaunas ir šalia jos Egiptės evangelikų liuteronų bažnyčia. Bet tai buvo kelionės pabaigoje.
Keistas atrodytų vietovės pavadinimas – Egiptė. Nors kai pagalvoji, ir lietuviai turi kaimą Egiptą Molėtų rajone. Mėgo žmonės vadinti vietas, kuriose gyveno, tolimų šalių pavadinimais. O gal kuris ir nusidanginęs buvo. Kas žino.
„Jau viskas“, — nejučiom pagalvoji įėjęs pro Egiptės bažnyčios atdaras duris. Turbūt netrukus maldos namai virs griuvėsiais, nes sijos supuvusios ir vos laikosi, sienos pažeistos drėgmės. Gaila, kad antrą šimtmetį skaičiuojančios šventovės gali nelikti.
Egiptės bažnyčia buvo suniokota per Antrojo pasaulinio karo audras. Po karo Daugpilio šventikas Nikolajus Muižniekas atlikdavo apeigas suniokotuose maldos namuose, bet tikinčiųjų vis mažėjo. Netrukus bažnyčia buvo paversta kolūkio malūnu, o paskui – mineralinių trąšų sandėliu.
Tačiau pačiame Latvijos pakraštyje neprireikė nė sandėlio ir štai bažnyčia jau keturis dešimtmečius tuščia. Tiesa, lankytojų netrūksta. Štai jos apžiūrėti sustoja latvių jaunimo būrelis, šventoriuje prisėda vienišas lenkų turistas.
Iš Egiptės bažnyčios liks tik 1878 metų varpas Daugpilio muziejuje ir Maskvos dailininko Ivano Ščerbakovo altoriaus paveikslas – Piterio Pauliaus Rubenso graviūros „Numėmimas nuo kryžiaus“ kopija Rundalės rūmuose.
Kita evangelikų liuteronų bažnyčia netoli esančiuose Birkineliuose atrodo ne taip liūdnai. O juk abi panašaus amžiaus. Birkineliuose ji pastatyta 1830 metais.
Aplopytas stogas, nekiauri langai, užrakintos durys. Tiesa, dar neseniai bažnyčiai Birkineliuose grėsė Egiptės maldos namų likimas. Tačiau ją imta tvarkyti kaip ir kapines aplink ją.
Kas žavisi rašytojo Janio Rainio kūryba Birkineliuose patiks jo muziejus. Jei ne – gera pavaikščioti aplinkui, įsitikinant, kad spengianti tyla kūrybai yra pats geriausias dalykas.
Trečios, jau katalikų, bažnyčios Zemgalėje likimas – dar kitoks. Ji prie pat geležinkelio bėgių, tad kirba mintis – ar tik ne stoties tame pastate būta?
Pakalbintas vietos gyventojas patvirtina – taip, čia anksčiau stotis buvo. Jis pats padėjęs pastatą bažnyčia paversti.
Prie pat sienos geležinkelio stotis buvo pastatyta 1926 metais. Stotis dabar ištuštėjusiame krašte buvo didžiulė, su kupolu. Turbūt jis per Antrąjį pasaulinį karą ir užkliuvo vokiečiams, kurie sumanė pastatą sulyginti su žeme. Kėslų įgyvendinti jiems nepavyko, bet stotis buvo gerokai apgriauta. Ilgai ji stūksojo niekam nereikalinga, kol vietos gyventojai sugalvojo ją paversti bažnyčia prie geležinkelio bėgių. 2006 metais maldos namai buvo pašventinti.
Šalia jų gyvenantis žmogus tvirtino, kad ir mišios šventadieniais aukojamos, nors atrodo keista: kas į jas gali ateiti, kai važiuojant dešimtis kilometrų nesutinki nė vieno žmogaus? Nebent prie ežero dar yra gyvybės, o kitur pasitinka trobos kiaurais langais ir bešeimininkiai sodai.
