Važiuokite į Lucką Ukrainoje ir pirkite butą Jaunimo prospekte. Ir kol ten gyvensite, galėsite girtis išskirtiniu vaizdu pro langus. Pavydės net Karmėlavos šalia Kauno ar Naujininkų Vilniuje žmonės, kurie kasdien stebi tik iš oro uostų kylančius ar besileidžiančius lėktuvus, geriausiu atveju jų uodegas.
Taigi Lucke jau keturiasdešimt metų po daugiabučių langais riogso lėktuvas Il-18B. Sako, kad tai sovietinės civilinės aviacijos paminklas, nors sunku supaisyti, kas sukosi galvoje to, kuris sumanė lėktuvą atitempti iš šalia Lucko esančio oro uosto. Nuotraukų neišliko, bet pats procesas turėjo būti įspūdingas, kai miesto gatvėmis tampomas beveik 36 metrų ilgio lėktuvas. Ant jo nugaros tada dar buvo užrašas „Aeroflot”, kurį dabar ukrainiečiai uždažė.
Lėktuvą namų kieme jau slepia suaugusios tujos, pritrūkus vietos kiemuose, po juo įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Geriausios vietos joje — po 37 metrų ilgio lėktuvo sparnais, kurie per vasaros karščius teikia pavėsį.
Automobilių stovėjimo aikštelės prižiūrėtoja jau pripratusi prie smalsuolių dėmesio, įleidžia į vidų, prieš tai perspėdama: „Tik propelerių nesukiokite.” Mat vis atsiranda norinčių pasismaginti.
Vietiniai nedaug žino apie lėktuvo atsiradimo istoriją, o prižiūrėtoja, prisiminusi, kad jis čia atsirado 1981-aisiais, mesteli raziną: „Sako, kad juo Nikita Chruščiovas skraidė. Negaliu to tvirtinti, bet taip kalba.”
1958 metais pagamintas lėktuvas jį nurašius ir nutempus į Lucko daugiabučių kiemą iš pradžių buvo pritaikytas vaikų kino teatrui. Paskui jame veikė baras. O dabar jis tuščias. Beje, buvusios Sovietų Sąjungos miestuose kaip paminklai išlikę dar keli lėktuvai Il-18B. Vis dėlto žvelgiant į Lucko žemėlapį keistoka jame tarp daugiabučių matyti lėktuvo ženklą.
Dar viena netradicinė Lucko įžymybė — namas su chimeromis. Tiesa, jo kūrėjas skulptorius Mikola Golovanis šypsosi: „Ne su chimeromis. Chimeros dabar valdžioje.” Kaip ten būtų, skulptūras, skulptūrėles, bareljefus, mažąsias architektūros detales M.Golovanis kūrė kelis dešimtmečius. Ir visus kūrinius lipdė aplink standartinio projekto namą. Dabar jis atrodo pribloškiančiai, nors dėl netvarkos, kūrinių išdėstymo galima būtų pasiginčyti. Vis dėlto M.Golovanį galima drąsiai vadinti talentingu skulptoriumi, o sutvarkius ir išgarsinus jo namas taptų tikra įžymybe. Nesvarbu, kad namai su su chimeromis yra ir Charkove, ir Kijeve. Beje pastarasis, statytas prieš 120 metų Vladislavo Gorodeckio, garsėja gausybe architektūros ir kitų klaidų, bet vis tiek traukia atvykėlius.
Jeigu ne senamiestis, Liubarto pilis, kurioje Vytautas Didysis taip ir nesulaukė karūnos, dėl lėktuvo ar namo su chimeromis lietuviai kažin ar į šį Ukrainos miestą keltų koją. Tačiau neatsakytas klausimas, kur dingo Vytauto Didžiojo karūna, kelia norą pasižvalgyti po pilį, kurioje karūnavimo proga (deja, taip ir neįvykusio) buvo surengta puota penkiolikai tūkstančių žmonių. Neblogas turėjo būti nugėrimas, juolab kad pasakojimuose nuolat pabrėžiama, kiek dienų jis truko, kiek statinių buvo išgerta ir kiek jaučių suvalgyta.
Dar viena Lucko paslaptis — požemiai. Prasidedantys po Šv.Petro ir Povilo katedra ir išsiraizgę, sako, po visą miestą. Nenudailinti, iki galo neišvalyti, su kaukolėmis ir kaulais, net šiokiais tokiais pavojais, nes neatsargiai pastačius koją kaltink tik save. Kur veda Lucko požemiai, iš tiesų iki galo dar nėra aišku, nes kai kurios angos užmūrytos.
Negali sakyti, kad Luckas gyvas tik istorijos paminklais. Štai pramogų parke „Adrenalin City” veikia šiuolaikinio meno muziejus, iki kurios Šiuolaikinio meno centrui Vilniuje su savo klejojimais toli kaip iki Magadano. Ir apskritai tas Lucko „Adrenalinas” skirtas ne tik mergaitėms ilgais sijonais paaikčioti prie šiuolaikinio meno kūrinių. Jis gyvas, sukurtas vaikų ir tėvų pramogoms. Ir ką gi — buvusios didžiulės gamyklos teritorijoje girdėti ir vaikiški krykštavimai, ir suaugusiųjų balsai.
