Į karo audrų sūkurį ne kartą pakliuvusi Modlino tvirtovė Lenkijoje negali pasigirti lankytojų dėmesiu. Na ir kas, kad ji mažiau nei pusšimtis kilometrų nuo Varšuvos.
Kažkodėl patys lenkai nelabai nori apie ją skelbti.Tad į Modliną atklysta tik vietos lankytojai, lenkų moksleivių grupės. Užsieniečių čia tik vienas kitas. Keista, o juk Modlino istorija šiek tiek ir su Lietuva susijusi. Bent jau tuo, kad čia prieš vokiečius kovojo iš Švenčionių kilęs Viktoras Tomė. Tiesa, jis buvo Lenkijos armijos generolas.
Lenkai Modline ne kartą atrėmė vokiečių atakas. Ir 1939-aisiais net penkiolika dienų išsilaikė, nors trūko ir ginklų, ir maisto.Vis dėlto Modlinas liudija ne lenkų, o rusų armijos krachą. Pirmojo pasaulinio karo metais rusai metė dideles pajėgas į Modliną, tačiau net 83 tūkstančiai jų karių tapo belaisviais.
Daugybę istorijos vingių mena Modlinas, galbūt nenorėdami į juos įsipainioti lenkai pernelyg į tvirtovę ir nekviečia. Tiesą pasakius, mėgėjai lankyti muziejus čia nelabai turės ką veikti. Yra šiokia tokia ekspozicija, tačiau pribloškia ne ji, o pačios tvirtovės didybė. Jos viduje tuščia, pateksi vos į kelias patalpas, kuriose galima grožėtis skliautuotomis niūriomis kareivinėmis.
Dar užkopsi į bokštą, nuo kurio atsiveria vaiuzdas į kitus apgriuvusius rūmus Narevo ir Vislos santakoje. Žvelgdamas į juos ūkanotą dieną savęs nejučiom paklausi: kuo ne Čiurlionio paveikslas?
