Vaikštant paplūdimiu Karostoje Latvijoje susimąstai:o gal taip Baltijos jūra ir jos krantas atrodė prieš šimtus tūkstančių metų? Bangų ir vėjų verčiami medžiai, kurių šakas čia pat laidoja smėlis, per amžius atsiradę ir dabar atsidengę įvairių uolienų sluoksniai. Ieškoti fosilijų ir nariuotakojų geologams — dėkinga vieta.
Su geologijos mokslu mažiau draugaujančius vaikščiotojus, kurių pasitaiko mažai, žinoma, traukia įtvirtinimai. Dauguma paskendę vandenyje, ardomi audrų. Paminklas beprasmybei, nes prieš šimtmetį Rusijos caro Aleksandro III įsakymu statyti statiniai taip ir nebuvo panaudoti. O paskui, 1915-ųjų vasarą, tūkstančiai tonų akmenų ir betono buvo susprogdinti, kad fortais nepasinaudotų vokiečiai. Taip ir likę išvartyti milžiniški luitai.
Dauguma pamatę pirmuosius įtvirtinimus, tuo ir pasitenkina. Prisifotografavę įspūdingų vaizdų stengiasi kuo greičiau palikti Karostą, kurią sunku pavadinti mielos pajūrio Liepojos dalimi.
Prasibrauti toliau link šiaurinio forto viliojo vienas dalykas. Brautis tikrai reikia per nuvirtusių medžių kamienus, leistis nuo stačių skardžių link pajūrio. Nes kažkur priekyje — nuotraukoje matytas prancūzų menininko Al Sticking grafitis. Močiutė, nuo forto žvelgianti į jūrą.
Pats menininkas pasakoja, kad skarele apsigobusią močiutę prieš porą metų sutiko Liepojoje prie Šv.Onos bažnyčios. Jį taip sujaudino seno žmogaus pasakojimas, kad nutarė latvę įamžinti. Kiek močiutė žvelgs į jūrą? Kad galingi fortai laikini ir juos įveiks bangos, tai tikrai.
Veltui dairėmės močiutės prie Šv.Onos bažnyčios. Atrodė, kad visos jos panašios į tą, kuri pavaizduota piešinyje.
Užsibuvus pajūryje nebeliko laiko Karostos kalėjimui.Tebūnie jis kitam kartui. Juolab kad knieti pamatyti, kaip atrodo įtvirtinimai po pusmečio ar metų.
Sovietmečiu Karostoje įsikūrusi karinė bazė paliko daugiabučius blokinius namus, susispietusius aplink Šv.Nikolajaus cerkvę ir armiją perėjūnų. Kad autobusas ar mikroautobusas iš Liepojos važiuoja į Karostą, galima spręsti žvelgiant ne į maršruto numerį, o į keleivių veidus. Visada važiuos keli narkomanai, bus tokių, kuriems ant kaktos šviečia eilutė „Sėdėjau ir sėdėsiu”, bus ir trūkusių.
Kas kita Liepoja. Malonus kurortas, kuriame pilna gatvelių su išsaugotais medinukais, parkų, kuriuose taip pat išsaugoti seni medžiai, o ne jauni, niekaip nesulapojantys hibridai už tūkstančius eurų. Moka latviai saugoti. Vaikai krykštauja žaidimo aikštelėse, senukai sutūpę ant suolų. Čia nėra vietos mintims apie visa ko laikinumą.
