Atokiose kapinėse pavyko aptikti neregėtą paminklą. Jam beveik pusantro šimto metų, tačiau kažin ar išskyrus vietinius gyventojus jį daug kas matė? Juk falo formos keistas paminklas yra pačiame Latvijos pakraštyje, Maskvos kapinėse.
Vien kapinių pavadinimas intriguoja, nors su Rusijos sostine jis bendro turi nebent tiek, kad ir Latvijos kaime gyvena pravoslavai, yra cerkvė.
34 kilometrai. Toks atstumas skiria Maskvos kapines nuo Daugpilio. Jos yra maždaug pusiaukelėje tarp dviejų gyvenviečių – Viškių ir Ambelių.
Oras žvarbus, iš autobuso Viškiuose išlipęs vienintelis keleivis netrunka susigaudyti, apie ką yra klausiamas. „Ko į tą paminklą žiūrėti? Geriau cerkvę šalia kapinių aplankyti“, — pyktelėjo vyriškis. Nelabai jam patiko, kad kažkas apie tą paminklą teiraujasi.
Panašiai į klausimą prieš tai atsakė ir Daugpilio turizmo informacijos centro darbuotojas. Panašu, kad Latvija falo formos antkapio apskritai nusiteikusi nereklamuoti. O gaila. Juk panašios formos paminklų sutiksi nebent Irane. Tiesa, jų ten ne vienas, o visi šeši šimtai. Ir, žinoma, neatsigina turistų.
Anksčiau vienintelis toks paminklas Latvijoje buvo vadinamas vyriško prado išaukštinimu. Pilko granito antkapį pamatysi vos įžengęs į kapines. Jis – dešinėje pusėje, vos dešimt žingsnių nuo vartų.
Sklando pasakojimas, kad tokį falo formos paminklą žmona pastatė savo neištikimam vyrui. Tiesa, ta karta, kuri galėtų daugiau papasakoti apie antkapio atsiradimą, jau seniai anapilyje. Tačiau ištyrus vos įžiūrimą užrašą ant paminklo, paaiškėjo pribloškianti tiesa: šalia paminklo ilsisi mergina. Šiame pasaulyje jai buvo skirta labai mažai laiko: nuo 1864 iki 1884 metų.
Keistu paminklu prie Daugpilio prieš dešimtmetį domėjosi Latvijos universiteto filologijos profesorė, dabar Saeimos deputatė Janina Kursitė. Su ekspedicija ji aplankė Maskvos pravoslavų kapines, kur vietos valsčiaus pirmininkas Janis Kudinšas papasakojo istoriją, parodė paminklą.
Tada mokslininkė išgirdo, kad po falu ilsisi vyras, kuriam buvo 80 ar 90 metų. Esą jauna žmona jam pagimdė vaiką, o kai jis mirė, taip pagerbė jo atminimą.
„Atrodė keista, todėl mes su studentais nuvalėme paminklo postamentą ir paaiškėjo tiesa. Pasirodo, ten palaidota dvidešimtmetė mergina. Pradėjau raustis tarp senųjų slavų papročių. Ir radau, kad tai labai senas paprotys. Jeigu mirdavo jaunas žmogus, kuris nespėjo vesti arba ištekėti, arba nesusilaukė vaikų, tai jam ant kapo pastatydavo falo formos paminklą. Tai buvo vaisingumo anapilyje ženklas“, — pasakojo J.Kursitė.
Tokio papročio aprašymą ji surado folkoro mokslininko Boriso Rybakovo veikale. Taip pat panašų paprotį yra aprašęs latvių rašytojas ir Kuržemės folkoro rinkėjas Jekabsas Janševskis: pirmąją dieną po jauno žmogaus mirties jo namuose susirinkdavo jaunimas ir švęsdavo velionio vestuves. Jeigu mirusioji būdavo mergina, vienas iš jaunuolių vaidindavo jos vyrą. Ritualo metu buvo net imituojamas sueities aktas.
O antroji naktis jau buvo skiriama gedėjimui. „Kadangi abiem atvejais kalbama apie vaisingumo reliktus, tai amžiams bėgant jie tapo tabu“, — aiškino J.Kursitė.
Nors apie paminklą Maskvos kapinėse beveik nėra jokių užuominų, prie jo atvažiuoja moterys melsti vaisingumo. Priglaudžia ranką ir prašo Dievo vaikelio.