„Kam jums tie akmenys?“ — smeigė klausimu Armėnijoje, tuščioje Sisiano gatvėje sutiktas vietos verslininkas Vačikas. Prisiskaitę apie Uchtasaro vietovėje esančius paslaptingus petroglifus ant uolų buvome užsibrėžę būtinai ten nukeliauti.
Žinojome, kad pasiekti Uchtasarą ne taip paprasta – kelias toks, kad ne kiekvienas visureigis įveikia, be to, ir pavojingas. Tačiau degėme noru pamatyti paleolito (12 tūkst. m. pr. Kr.) petroglifus, juolab kad jie dar nėra gerai ištyrinėti.
Petroglifai vaizduoja medžioklės scenas, įvairiausius gyvūnus, spirales, apskritimus, geometrines figūras. Juos tyrinėtojas Hamletas Martirosianas yra pavadinęs „ožkų rašmenimis“. Mat senovės armėnų kalba žodžiai „ožka“ ir „raštas“ buvo homonimai.
Vačiko žodžiais, susirasti visureigio vairuotoją galima nebent už 12 000-20 000 Armėnijos dramų (23-38 eurus), jis pats keliems ir paskambino. Paaiškėjo, kad vienas slaugo žmoną Jerevano ligoninėje, kitas negali, o trečiasis užgiedojo kosminę kainą – 35 000 dramų (67 eurus). Teko seniai puoselėtą planą palaidoti.
Pasikvietęs į vidų išgerti kavos, Vačikas tikino, kad Uchtasare nieko stebuklingo nėra: „Buvome ten kažkada susiruošę meškų medžioti. Štai nuotraukų turiu. Aš – su karine uniforma, — ištiesė telefoną verslininkas. — Meškų neradome, išgėrėme butelį ir grįžome.“
Jau vėliau petroglifų ant uolų radone Sisiano muziejaus kieme. Jos čia atvežtos, kad kiekvienas galėtų pasižiūrėti.
Prisimindami juoką, kad armėno paklausus, kur sukurtas mobilusis telefonas, jis nedvejodamas atsakys, jog Armėnijoje, jį pritaikėme ir Uchtosarui. Nors Armėnija iš tiesų senosios civilizacijos lopšys, visi paminklai čia pristatomi kaip seniausi, paslaptingiausi.
Net pajuokavome: gal vairuotojai ant uolų ir pripaišė, kad galėtų ten vežti turistus ir lupti didžiulius pinigus?
Pasigerėję Šaki kriokliu, kurio fone nusifotografuoti – armėno garbės reikalas, patraukėme iki kito paslaptingo objekto netoli Sisiano – Zorac Karero arba Karahundžo. Jį armėnai vadina Armėnijos stounhendžu.
Zorac Kareras — tai 1770 metrų aukštyje prie Daro upės tarpeklio pakraščio 8 hektarų teritorijoje keista tvarka išsidėstę akmenys. Kai kurie jų sveria virš 50 tonų. Net 85 akmenyse yra skylės.
Šis objektas taip pat kelia tyrinėtojų diskusijas. Pirmiausia – amžius, kurio intervalas siekia nuo 4500 iki 3 tūkst. metų pr. Kr.
Prieš dešimtmetį akmenis tyrę Oksfordo universiteto mokslininkai iškėlė hipotezę, kad tai galėjo būti viena seniausių pasaulyje astronomijos observatorijų.
Taip pat yra prielaidų, kad šie akmenys susiję su religija, galbūt tai buvo senovės nekropolis. Tačiau kiti tyrinėtojai spėja, kad skylės tarnavo tiesiog gyvuliams pririšti.
Kaip ten bebūtų, Zorac Kareras – ypatinga vieta. Vėjui pučiant sausa žolė skleidžia ypatingą garsą, vis knieti pažvelgti pro skyles ir įspėti paslaptį. Lygiai taip kaip mokslininkams, kurie pro tas skyles žvelgė ir saulei kylant, ir leidžiant, ir pavasario, ir rudens lygiadieniais, atliko daugybę skaičiavimų. Tačiau Zorac Karero paslapties neįminė.
